10 minute read

ukrainuli nacionalizmi

nawili II

ukrainuli nacionalizmi 1945-1991 wlebSi

Advertisement

zurab daviTaSvili

1945 wels ukrainis teritoria kidev ufro gaizarda. mis SemadgenlobaSi Sevida omamde Cexoslovakiis SemadgenlobaSi arsebuli imierkarpateTis ukraina. amgvarad, ukrainuli miwebis gaerTianeba damTavrda da yvela maTgani ukrainis sabWoTa socialisturi respublikis SemadgenlobaSi aRmoCnda. metic, 1954 wels, aRmosavleT ukrainis ruseTTan SeerTebis 300 wlisTavze, xruSCovis iniciativiT, ukrainas gadaeca yirimis olqi, romelic manamde ruseTis SemadgenlobaSi iyo da ukrainis nawili arasodes yofila.

cxadia, sabWoTa xelisuflebis es saCuqrebi garkveulwilad imasac emsaxureboda, rom ukraineli xalxis keTilganwyoba moepovebina da ramdenadme Seesustebina ukrainuli nacionalizmi, romelic seriozul problemebs uqmnida reJims, kerZod, dasavleT ukrainaSi

1940-1950-iani wlebi dasavleT ukrainelebisaTvis mZime wlebia 1945-1956 wlebSi sabWoTa samxedro da uSiSroebis Zalebma gaanadgures ukrainis amboxebulTa armiis 155 aTasi mebrZoli, xolo 75 aTasi daapatimres sastiki represiebi ganicada mSvidobianma mosaxleobamac, yvelam, viszec patara eWvi mainc arsebobda, rom ukrainis amboxebulTa armias exmareboda da saerTod, ukrainul nacionalizms uWerda mxars daapatimres 100 aTas kacze meti, xolo 200 aTasze meti cimbirSi gadaasaxles sabWoTa reJimma ukrainuli nacionalizmis erT-erT mTavar burjad miiCnia ukrainis berZnul-kaTolikuri (uniaturi) eklesia – dasavleT ukrainis mTavari religiuri instituti da kanongareSed gamoacxada igi eklesia, romelsac 7 milionamde mrevli hyavda, gaauqmes da ruseTis marTlmadidebel eklesias miuerTes, romelic ukrainaSi warmodgenili iyo moskovis sapatriarqos daqvemdebarebuli kievis mitropoliiT uniaturi eklesiebis didi nawili sameurneo nagebobebad gadaakeTes, nawili ki marTlmadideblur eklesias gadasces aqedan moyolebuli, 1991 wlamde, ukraineli kaTolikeebi faruli religiuri cxovrebiT cxovrobdnen ukrainis teritoriuli zrda 1939-1954 wlebSi

1939 wels poloneTis mier ukrainisTvis gadacemuli teritoria

1940 wels rumineTis mier ukrainisTvis gadacemuli teritoria

1945 wels Cexoslovakiis mier ukrainisTvis gadacemuli teritoria

1948 wels rumineTis mier ukrainisTvis gadacemuli teritoriebi

1954 wels ruseTis mier ukrainisTvis gadacemuli teritoria kidev erTi dartyma ukrainuli nacionalizmisTvis iyo ukrainuli enis Seviwroeba. sabWoTa xelisufleba Seecada dasavleT ukrainis iseTive rusifikacia ganexorcielebina, rogoric aRmosavleT ukrainaSi moxda. aRmosavleT ukrainaSi ukiduresad mcire iyo ukrainuli skolebis ricxvi, umaRlesi saswavleblebi TiTqmis mTlianad rusulenovani iyo, praqtikulad yvela uwyebasa da dawesebulebaSi saqmis warmoeba rusulad midioda, ris Sedegadac aRmosavleT ukrainelebis sagrZnobi nawilisTvis rusuli mSobliur enas warmoadgenda da ukrainuli cudad an saerTod ar icoda amas emateboda aT milionamde eTnikuri rusi, romlebic umravlesobas Seadgendnen yirimis, doneckis da luganskis olqebSi dasavleT ukrainaSi rusifikaciis politikas warmateba ar hqonia. adgilobrivi mosaxleoba mtkiced idga ukrainul erovnul poziciaze, medgrad ewinaaRmdegeboda rusifikacias, myarad inarCunebda ukrainul identobas, gamoirCeoda antirusuli ganwyobiT da ocnebobda ukrainis damoukidebel saxelmwifoze aseTma mdgomareobam zogierT mkvlevars Seuqmna warmodgena ori ukraineli eris Sesaxeb, romlebic mkveTrad gansxvavdebodnen erTmaneTisgan: aRmosavleT ukrainelebi, romlebic Tavs ufro rusul subeTnosad miiCneven, vidre damoukidebel erad da rusebTan erTad saerTo sa- xelmwifoSi cxovrebas uWeren mxars da dasavleT ukrainelebi, romlebsac Zalian Zlieri erovnuli TviTSegneba aqvT da miznad ukrainis suverenuli saxelmwifos Seqmnas isaxaven sabWoTa xelmZRvanelobas arasodes Seusustebia yuradReba ukrainuli nacionalizmis mimarT da yovelTvis hqonda SiSi, raime iseTi ar momxdariyo, rac 50-milioniani respublikis dakargvis safrTxes gaaCenda amitom eWvis TvaliT uyurebda ukrainis xelisuflebis yovel nabijs, rac ukrainuli enis da ukrainuli kulturis dacvisken iqneboda gadadgmuli, xedavda ra masSi nacionalizmis gamovlinebas rogorc bevri mkvlevari fiqrobs, ukrainis komunist lider petre Selestis mimarT swored aseTi eWvi gaCnda da amitomac daatovebines Tanamdeboba. zemoTqmulidan gamomdinare cxadia, rom ukraineli nacionalistebi sabWoTa ukrainaSi aSkarad ver imoqmedebdnen da amitom Rrma iatakqveSeTSi uxdebodaT moRvaweoba 60-80-ian wlebSi bevri maTgani, rogorc disidentebi, antisabWoTa propagandis muxliT gaasamarTles da xangrZlivi vadiT daapatimres amitom iqca im periodSi ukrainuli nacionalizmis mTavar centrebad kanada, aSS, germania da safrangeTi, sadac ukrainelTa Zlieri diasporebi iyo. civi omis periodSi evropaSi moqmedi ukraineli nacionalistebis organizaciis orive frTa, rogorc banderelebi, ise melnikelebi TanamSromlobdnen dasavleTis specsamsaxurebTan, rac kidev ufro aSfoTebda sabWoTa uSiSroebis organoebs amitom miiRes gadawyvetileba fizikurad gaenadgurebinaT unos liderebi araerTi warumatebeli mcdelobis Semdeg, 1959 wels, unoSi Segzavnilma kagebes agentma b staSinskim miunxenSi mokla stefan bandera staSinskis saxelTan aris dakavSirebuli unos kidev erTi lideris – lev rebetis mkvleloba 1964 wels luqsemburgSi gardaicvala andrei melniki liderebis sikvdilma sagrZnoblad daasusta uno, Tumca 1967 wels Seqmnilma ukrainelTa msoflio kongresma gar- kveulwilad gamoaswora mdgomareoba da diasporis gaerTianebaSi didi roli Seasrula. ukrainuli nacionalizmis aRorZineba 80-iani wlebis meore naxevarSi moxda, magram ara sazRvargareT, aramed ukrainaSi da es sabWoTa kavSiris axali lideris, mixail gorbaCovis mier ganxorcielebuli „perestroikisa“ da „glasnostis“ Sedegi iyo

Tavdapirvelad ukrainuli enis dacvis da misi gamoyenebis gafarToebis problemebma wamoiwia gaiSala farTo kampania ukrainuli enis saxelmwifo enad gamocxadebis moTxovniT 1989 wels ukrainis konstituciaSi Sevida muxli, romlis mixedviTac, ukrainuli ena rusulTan erTad cxaddeboda ukrainis ssr saxelmwifo enad

Semdeg etapad iqca ukrainis istoriis gadaxedvis sakiTxi da misi ganTavisufleba sabWoTa, komunisturi kliSeebisgan es Seexo, upirveles yovlisa, ukrainuli nacionalisturi organizaciebis moRvaweobis Sefasebas, romlebsac sabWoTa propaganda calsaxad faSistur, danaSaulebriv organizaciebad ganixilavda didi mniSvneloba hqonda ukrainis berZnul-kaTolikuri eklesiis legalizacias, romelsac daubrunda CamorTmeuli eklesiebi da morwmuneebs miecaT saSualeba Riad gamoexataT TavianTi religiuri kuTvnileba. kidev ufro mniSvnelovani erovnuli movlena iyo, roca kievisa da sruliad ukrainis mitropoliti filareti gamovida ruseTis marTlmadidebeli eklesiis daqvemdebarebidan da damoukidebel, avtokefaliur eklesiad gamoacxada ukrainis marTlmadidebeli eklesia. maSin sxva marTlmadidebel eklesiebs ar uRiarebiaT ukrainis eklesiis avtokefalia, magram faqti TavisTavad Zalian mniSvnelovani iyo. ukraineli marTlmadideblebi orad gayvnen, erTi nawili daeqvemdebara axladSeqmnil ukrainis marTlmadidebel eklesias (kievis sapatriarqo), meore ki (ZiriTadad, aRmosavleT ukrainaSi) darCa ruseTis mier avtonomiaminiWebuli ukrainis marTlmadidebeli eklesiis (moskovis sapatriarqo) mrevlad. miuxedavad ukrainuli nacionalizmis warmatebisa da ukrainuli erovnuli identobis ganmtkicebisa, 1991 wlamde xalxSi ukrainis damoukideblobis sakiTxi jer kidev ar iyo momwifebuli (garda dasavleT ukrainis mosaxleobis nawilisa). martSi gamarTul referendumze 70%-ma mxari dauWira sabWoTa kavSiris, rogorc ganaxlebuli suverenuli respublikebis kavSiris SenarCunebas, Tumca am referendumSi dasavleT ukrainis mosaxleobis did nawils monawileoba ar miuRia viTareba icvleba 1991 wlis 18-21 agvistos moskovis putCis CaSlis Semdeg. aSkara gaxda, rom sabWoTa kavSiri, rogorc erTiani saxelmwifo, veRar SenarCundeboda. ukrainis uzenaesma sabWom, miuxedavad imisa, rom misi wevrebis umravlesoba komunistebi, xolo sakmaod didi nawili rusulenovanebi iyvnen, 24 agvistos gamoacxada ukrainis damoukidebloba, xolo 1 dekembers gamarTul referendumze (romelSic monawileoba mosaxleobis 84%-ma miiRo) 90%-ma mxari dauWira ukrainis damoukideblobis gamocxadebis aqts (maT Soris aRmosavleT ukrainis rusulenovani mosaxleobis umravlesobamac) dekembris referendumi ukrainaSi iyo is bolo movlena, romelmac gadawyvita sabWoTa kavSiris bedi. ukrainis gareSe es saxelmwifo azrs kargavda. ukrainis prezidentma leonid kravCukma (romelic adre ukrainis komunistur partias xelmZRvanelobda) mkafiod ganacxada, rom ukrainis suverenitets veRaraferi daudgeboda win. 8 dekembers minskis maxloblad, beloveJis tyeSi, leonid kravCukma, ruseTis prezidentma boris elcinma da belorusiis uzenaesi sabWos Tavmjdomarem stanislav SuSkeviCma (rogorc ssrk-is damfuZnebeli respublikebis liderebma) xeli moaweres sabWoTa kavSiris, rogorc erTiani saxelmwifos daSlis da misi wevrebis suverenul saxelmwifoebad gamocxadebis aqts. sabWoTa kavSiris prezidenti mixail gorbaCovi iZulebuli gaxda Serigeboda am faqts da Tanamdebobidan gadamdgariyo. sabWoTa kavSirma arseboba Sewyvita, xolo ukrainam nanatri damoukidebloba moipova. ukrainuli nacionalizmi damoukideblobis mopovebis Semdeg ukrainis damoukideblobisTanave gadaidga ramdenime mniSvnelovani nabiji ukrainuli nacionalizmis ganmtkicebisken: ukrainuli ena gamocxadda qveynis erTaderT oficialur saxelmwifo enad, moxda ukrainel nacionalistTa organizaciis sruli reabilitacia, maTi moRvaweoba ki Sefasda, rogorc ukrainis gaTavisuflebisaTvis Tavganwirul patriotTa organizaciis gmiruli moqmedeba unos orive frTa legalurad dabrunda ukrainaSi uno (b), anu banderelebi, politikur partiad gardaiqmna ukraineli nacionalistebis kongresis (КУН) saxelwodebiT da ukrainis politikur cxovrebaSi CaerTo, melnikelebi ki, anu uno (m) sazogadoebriv-politikur moZraobad Camoyalibda garda amisa, warmoiSva ramdenime nacionalisturi ideologiis mqone partia, romlebmac myarad daimkvidres adgili ukrainul politikaSi. ukrainuli nacionalizmis aseTma ganviTarebam ukmayofileba gamoiwvia qveynis rus da rusulenovan mosaxleobaSi. maTi moTxovna iyo, rom rusuli ena gamocxadebuliyo ukrainis meore saxelmwifo enad da qveynis sagareo-politikuri veqtori ruseTisken yofiliyo mimarTuli. ufro rTuli viTareba iyo yirimSi, sadac mosaxleobis 2/3-s rusebi Seadgendnen da yirimis gadasvlas ruseTidan ukrainis SemadgenlobaSi xruSCovis xuSturad miiCnevdnen, rac aucileblad unda gamosworebuliyo. am mizniT gaiSala moZraoba, romelic yirimis ruseTSi dabrunebis lozungiT gamodioda. amgvarad Seiqmna ukrainis teritoriuli mTlianobis darRvevis safrTxe. am problemis gadaWris mizniT, 1994 wels ukrainam xeli moawera SeTanxmebas (iseve, rogorc belorusiam da yazaxeTma), rom is uars ambobda Tavis teritoriaze arsebul birTvul iaraRze da gadascemda ruseTs im pirobiT, rom daculi iqneboda ukrainis teritoriuli mTlianoba ukrainis teritoriis mTlianobis garantebad cxaddebodnen ruseTi, aSS da didi britaneTi, rac maT xelmoweriT daadastures qveyanaSi arsebulma rTulma politikurma, ekonomikurma da socialurma problemebma gavlena moaxdina ukrainul nacionalizmze igi sam mTavar narativad SeiZleba davyoT: pirveli maTganis mixedviT, ukrainis sagareo-politikuri veqtori ruseTTan mWidro urTierTobebs unda eyrdnobodes (ruseTi sxvaa, magram megobaria), meoris mixedviT, ruseTi mteria da ukrainis, rogorc evropis nawilis mizani evroatlantikur struqturebSi gawevrianeba unda iyos, rac misi usafrTxoebisa da keTildReobis garantiaa mesame, SedarebiT naklebpopularuli narativis mixedviT ki, ruseTic da dasavleTic mteria da amdenad, ukraina maqsimalurad damoukidebeli unda iyos orive Zalisagan. rogorc vxedavT, arcerTi narativi eWvqveS ar ayenebs ukrainis damoukidebeli saxelmwifoebriobis samarTlianobas. es nacionalisturi narativebi mkafiod iCens Tavs politikuri partiebis ideologiebSi da Tavis gamoxatulebas saparlamento da saprezidento arCevnebis SedegebSi poulobs. erTgvar tendenciad Camoyalibda proevropuli da prorusuli xelisuflebebis monacvleoba. ukrainis damoukideblo- ianukoviCis mxardamWerebi

50-74%

75-100% timoSenkos mxardamWerebi

50-74%

75-100% bis erT-erTi mTavari Semoqmedi, proevropuli orientaciis prezidenti leonid kravCuki rusuli orientaciis leonid kuCmam Secvala, Semdegi prezidenti proevropeli viqtor iuSCenko ki (man mianiWa stefan banderas ukrainis erovnuli gmiris wodeba) –prorusma viqtor ianukoviCma miuxedavad politikuri simpaTiebis aseTi monacvleobisa, arCevnebis Sedegebis geografiuli suraTi TiTqmis ar icvleboda: aRmosavleT da samxreT ukrainaSi, rogorc wesi, prorusuli Zalebi imarjvebdnen, dasavleT da centralur ukrainaSi – proevropuli (ix 2010 wlis saprezidento arCevnebis Sedegebis ruka)

2013 wels, ruseTis prezidentis vladimer putinis kategoriuli moTxovniT, ianukoviCma gamoacxada, rom ukraina uars ambobs evrokavSirTan asocirebis xelSekrulebis xelmoweraze. es niSnavda uars ukrainis dasavlur momavalze, misi ruseTis sruli gavlenis qveS moqcevas da, faqtobrivad, imis uaryofas, risTvisac ukrainuli nacionalizmi yovelTvis ibrZoda aman didi aRSfoTeba gamoiwvia ukrainel xalxSi daiwyo permanentuli saprotesto antisamTavrobo aqciebi (e w maidanis movlenebi), romelic ramdenime Tve gagrZelda da 2014 wlis TebervalSi ianukoviCis damxobiT damTavrda ukrainuli nacionalizmis da saerTod, ukraineli xalxis es gamarjveba putinma ruseTis marcxad CaTvala da ukrainis samagaliTo dasja gadawyvita maleve, martSi, yirimSi gamarTuli ukanono referendumis safuZvelze (romlis Sedegebi ruseTis garda aravis ucnia), yirimis aneqsia ganxorcielda da igi ruseTis erT-erT respublikad gamocxadda garda amisa, ruseTma moaxdina separatistebis provocireba aRmosavleT ukrainaSi, rac e w doneckis saxalxo respublikisa da luganskis saxalxo respublikis gamocxadebaSi gamoixata

Tu yirimis aneqsia ruseTma uomrad SeZlo, donecksa da luganskSi sisxlismRvreli brZolebi daiwyo, erTi mxriv, rus da adgilobriv boevikebsa da, meore mxriv, ukrainul samxedro formirebebsa da moxaliseebs Soris am ukanasknelTa mxares sxvadasxva qveynis, maT Soris qarTveli, moxaliseebic iyvnen qarTvelebis mxridan am brZolebSi monawileoba iyo sapasuxo nabiji im mxardaWerisa, rac ukrainelma moxaliseebma gauwies saqarTvelos afxazeTis konfliqtisa da 2008 wlis ruseTTan omis dros. bevrs axsovs afxazeTSi mebrZoli ukrainis nacionaluri asamblea – ukrainis saxalxo TviTTavdacvis ( ukrainuli nacionalizmi yirimis aneqsiam da doneck-luganskis provokaciam ukrainuli nacionalizmi ufro prodasavluri da antirusuli gaxada TviTon ukrainaSi mkveTrad Semcirda rusuli orientaciis momxreTa raodenoba 2019 wlis arCevnebSi proevropeli prezidenti petro poroSenko ukve ara prorusma, aramed aseve proevropelma volodimir zelenskim Secvala, romelsac manamde mxolod reJisorad, msaxiobad da iumoristuli telegadacemis wamyvanad icnobdnen.

-УНСО) samxedro meTauris sityvebi: „Tu rusebs gumisTaze ver SevaCerebT, maSin maTi SeCereba dneprze mogviwevs“.

2014 wlis Semdeg mkveTrad gaizarda dasavleTis qveynebis da saerTod msoflios progresuli nawilis simpaTia ukraineli xalxis, rogorc ruseTis mxridan agresiis msxverplis, mimarT SesaZloa, amanac iqonia gavlena, rom konstantinopolis msoflio patriarqma barTlomem 2019 wels cno ukrainis marTlmadidebeli eklesiis (kievis sapatriarqo) avtokefalia ruseT-ukrainis omi da ukrainuli nacionalizmis transformacia

2022 wlis 21 Tebervals vladimer putinma televiziiT gaakeTa gancxadeba, romelmac mTeli msoflio gaaogna da hitleris gamosvlebi gaaxsena. putinis sityvis dedaazri is iyo, rom araviTari ukraineli eri ar arsebobs, rusebi erTi eria da maTi dayofa rusebad, ukrainelebad da belarusebad dasavleTis imperialistebis da bolSevikebis antirusuli, danaSaulebrivi politikis Sedegia. gansakuTrebiT mkacrad gaakritika man lenini, romelic daadanaSaula ukrainis calke sabWoTa socialisturi respublikis SeqmnaSi da ukrainis saxelmwifos dacinviT uwoda „leninis saxelobis ukrainis respublika“ unda aRiniSnos, rom aseve fiqrobs rusi mosaxleobis didi nawili 2021 wels ruseTSi Catarebuli gamokiTxvis mixedviT, gamokiTxulTa 64% miiCnevda, rom rusebi da ukrainelebi erTi xalxia erTi sityviT, putinma mianiSna, rom unda aRdges erTiani ruseTis saxelmwifo ruseTis imperiis sazRvrebSi, sadac araviTari eTnikuri respublikebi Tu administraciuli erTeulebi ar iqneba da mxolod guberniebad iqneba dayofili. am miznis miRwevisaTvis ki mTavari dabrkoleba ukrainis saxelmwifoa, romelsac faSistebi xelmZRvaneloben da saSinlad aviwroeben rusebs, ukrZalaven ra maT mSobliur enaze laparaks. amitomac miiRo gadawyvetileba „specialuri samxedro operaciis“ Catarebis Sesaxeb, romlis mizanic ukrainis denacifikacia da demilitarizaciaa. amis Semdeg, 24 Tebervals, gamTeniisas, ruseTma daiwyo farTomasStabiani omi ukrainis winaaRmdeg. putinis da ruseTis xelmZRvanelobis gaTvliT, ukraina ver gauwevda winaaRmdegobas ruseTs, dasavleTi darCeboda pasiuri, xolo ukrainis eTnikurad rusi mosaxleoba da rusulenovani ukrainelebi masobrivad ruseTis mxares daiWerdnen amdenad, omi ramdenime dReSi damTavrdeboda ruseTis sruli gamarjvebiT putinis arcerTi varaudi ar gamarTlda ukrainam gmirulad gauZlo ruseTis sastik agresias. araTu sami dRe, weliwadze metia ukraina vaJkacurad icavs Tavisuflebas da suverenitets ruseTma 100 aTas jariskacze meti dakarga da ramdenadme xelSesaxeb warmatebas mainc ver miaRwia luganskisa da doneckis e w respublikebis da xersonisa da zaporoJies olqebis ruseTis nawilad gamocxadeba iaffasiani propagandaa da mxolod sakuTar mosaxleobazea gaTvlili. msofliom dainaxa ukraineli jariskacis gmiruli suli, xolo volodimir zelenski dRes udavod aris yvelaze popularuli politikosi, romliTac mTeli msoflioa aRfrTovanebuli. msofliom aseve gaacnobiera, rom ruseT-ukrainis omi ar aris omi mxolod or saxelmwifos Soris, aramed es aris omi sikeTesa da borotebas, progressa da regress, demokratiasa da diqtaturas Soris ruseTma sabolood Camoixsna niRabi da yvelas daanaxa, rom is aris usastikesi, imperialisturi, faSisturi saxelmwifo, safrTxe mTeli kacobriobisaTvis. am omSi ukrainis damarcxeba progresuli kacobriobis damarcxeba da sruliad axali saerTaSoriso wesrigis damyarebaa amis daSveba ki arafriT SeiZleba amitomac dadga dasavleTi ukrainis gverdiT didi samxedro, finansuri da moraluri daxmarebiT, ruseTis winaaRmdeg mkacri sanqciebiT da misi izolaciiT ukrainis mimarT simpaTiis naTeli gamovlineba iyo ukrainisTvis evrokavSiris wevrobis kandidatis statusis miniWeba maSin, roca sul ori wliT adre es warmoudgeneli Canda. magram yvelaze didi moulodneloba ruseTisaTvis (da garkveulwilad msofliosaTvisac) iyo is erTianoba da SekavSireba, rac ukrainis mosaxleobam gamoiCina. molodini, rom ukrainis rusi da rusulenovani mosaxleoba omis dros ruseTs dauWerda mxars da ukrainis xelisuflebas daupirispirdeboda, sruliad fuWi aRmoCnda, xolo warmodgena „ori ukraineli eris“ Sesaxeb sapnis buStiviT gaskda. ukrainis mosaxleobam calsaxad aCvena, rom maTTvis mTavari Rirebuleba ukraina da misi Tavisuflebaa. eTnikuri rusebis mniSvnelovanma nawilma, rusulenovanma ukrainelebma da moskovis sapatriarqos daqvemdebarebaSi myofi ukrainis eklesiis mrevlmac daamtkica, rom isini, upirveles yovlisa, ukrainelebi arian. TviT ukrainis radis opoziciuri, prorusuli fraqciis erT-erTma liderma iuri boikom ganacxada: Cven erTi samSoblo gvaqvs – ukraina da is unda davicvaT. ukrainuli nacionalizmi vladimer putinis satelevizio gamosvla 2022 wlis 21 Tebervals yovelive es imis maCvenebelia, rom mosaxleobisaTvis ukrainis moqalaqeoba ufro didi Rirebuleba gaxda, vidre eTnikuri kuTvnileba, xolo cnebam „ukraineli“ ara mxolod eTnikuri, aramed politikuri Sinaarsic SeiZina. Sesabamisad, Cven mowmeebi varT ukrainuli nacionalizmis transformaciisa. aRmosavluri tipis eTnikuri nacionalizmisagan igi gardaiqmneba dasavluri tipis samoqalaqo nacionalizmad, eTnikur erTobas cvlis moqalaqeTa kavSiri da sityva „eric“ sxva, politikur datvirTvas iRebs am procesis saboloo Sedegia ukrainis Camoyalibeba dasavluri tipis er-saxelmwifod, sadac yvela moqalaqe Tavs miiCnevs erTi eris warmomadgenlad, miuxedavad imisa, vin aris is eTnikurad aseTi eris da saxelmwifos damarcxeba ki praqtikulad SeuZlebelia yovelive zemoTqmuli adasturebs, rom nacionalizmi xSirad asrulebs pozitiur da progresul rols cxadia, ukrainis gamarjveba da misi teritoriuli mTlianoba ukraineli eris mTavari mizania, magram istoriam mas daakisra kidev ufro didi da sapatio misia, vidre TviT samSoblos dacva da misi suverenitetia. yvela acnobierebs, rom am omSi ruseTis gamarjveba misi mxridan kidev sxva omebs daudebs saTaves da msoflios kidev ufro saSiSi borotebis imperia moevlineba, vidre sabWoTa kavSiri iyo, ruseTis marcxi ki niSnavs msoflios ganTavisuflebas im safrTxisagan, romelic yovelTvis arsebobda rusuli imperializmisa da Sovinizmis saxiT es niSnavs axal geopolitikur wesrigs da ZalTa axal gadanawilebas, romelic ufro usafrTxo da demokratiuli iqneba faqtobrivad, ruseT-ukrainis omi aris omi, sadac ukrainis gamarjveba ganapirobebs dasavluri samyaros, demokratiis, progresis da mSvidobis beds amitomacaa, rom mTeli msoflios yvela keTili nebis adamiani dgas ukrainis gverdiT, gamoxatavs simpaTias da pativiscemas misi mosaxleobisa da mebrZolebis mimarT, amitom gaxda zelenski Tanamedroveobis yvelaze popularuli politikuri lideri, dRevandel msoflioSi ki yvelaze gavrcelebul lozungad iqca „dideba ukrainas, dideba gmirebs!“ saerTaSoriso urTierTobebi

This article is from: